Per kelis metus praktikos esu pastebėjusi, kad žmonėms sunku nubrėžti aiškią ribą tarp sveikų ir saugių santykių, toksiškų santykių ir smurtinių santykių.
Taip yra todėl, kad įvairius ne itin tinkami elgesio modeliai laikomi normaliais – galbūt savo aplinkoje nematome kitokio pavyzdžio, galbūt tiesiog pasirenkame tai ignoruoti, o gal tiesiog mums trūksta žinių?
Tad šiandien apie kai kuriuos elgesius santykiuose, kuriuos laikome normaliais (ar įprastais), bet iš tiesų jie turi to destruktyvumo ir toksiškumo.
1. Partnerio kaltinimas dėl savo emocijų
Tai situacijos, kai mes neįvardijame savo lūkesčių, nekomunikuojame ir tikimės, kad partneris nuskaitys mūsų jausmus ir mintis.
O tada – puolame pykti, kad mūsų antra pusė nesupratinga ir neatjaučia mūsų.
Tarkim, šiandien esate blogos nuotaikos ir norite tiesiog gulėti ant sofos, o antra pusė pavargo darbe ir vakare kaip tik nori aktyviai praleisti vakarą su draugais.
Jūs nieko nesakote, tiesiog tikitės, kad pastebės, mes visus darbus ir supras, ko reikia Jums, kad Jūsų emocijos stabilizuotųsi.
Kodėl tai toksiška? Nes partnerio kaltinimas dėl savo emocijų yra klasikinis prastų asmeninių ribų ir prastos komunikacijos pavyzdys. Už savo emocijas reikia prisiimti atsakomybę pačiam, kaip ir už asmenines ribas.
2. Bendravimas užuominomis ir pasyvi agresija
Vietoj to, kad pasakytume kažką tiesiai šviesiai, bandome tiesiai per aplinkui nukreipti partnerį mums tinkama linkme. Vietoj įvardindami tiksliai ką jaučiame, dėl ko nusiminėme, pradedame kabinėtis, kad tik išsirutuliotų ginčas ir tada galėtume žarstytis kaltinimais.
Kodėl tai toksiška? Nes tai parodo, kad judu nenorite, negalite ar nemokate komunikuoti atvirai ir aiškiai. Komunikacija, primenu, nėra tik kalbėjimas. Tai ir klausymas. Nėra jokio pagrindo nuslėpti savo emocijas, jei tik žinome, kad antra pusė mus priims ir išklausys. Sąžiningumas poroje atsiranda tada, kai abu partneriai geba brandžiai reaguoti į vienas kito atsivėrimus.
3. Santykių švieslentė
Per krepšinį yra toks laukas, kur rašomi taškai, kiek kiekviena komanda turi taškų. Ar ir Jūsų santykiuose tokia, tik nematoma, yra?
Ir tie taškai ne apie gerus darbus, o apie tai, kad buvo įvykę iki šiandien, ir ta švieslentė visada tampa aktyvi, kai pradeda bartis.
„O tu atsimeni, kaip praeitais metais padarei tą ir aną??“
Kodėl tai toksiška? Nes tai visiškai nesprendžia esamų problemų ar iššūkių, o tiesiog nukreipia jėgas į praeities nuoskaudas. Dar daugiau – dažnai tokie „triukai“ yra manipuliacijos forma, vardan kitas pasijaustų kaltas ir sugėdintas.
4. Sprendimų „Pirkimas“ problemoms spręsti
Gal rečiau pasitaikanti, bet labai šiuolaikinė priemonė nuslopinti ir paslėpti esamas bėdas. Na nepyk, nuvažiuokime kur nors prabangiai pavakarieniauti. Neįsižeisk, nuvažiuokime paatostogauti. O gal susituokime, gal tada nebesipyksime tiek?
Kodėl tai toksiška? Kaip jau supratot, pirmiausia tai maskuoja tikrąsias santykių problemas ir neveda link sprendimų paieškos. Dar blogiau – kai malonūs dalykai santykiuose yra suteikiami tik po konfliktų, pasąmonėje įvyksta fiksacija „reikia pasibart, kad gauti dovanų“.
Tikrumo linkėdama,
Daiva