Dar tikrai ne Valentino diena, toli gražu. Bet šiandien labai noriu paliesti meilės temą.
Juk toksiškuose santykiuose, įsibėgėjus griaunantiems mąstymo ir elgesio šablonams, tampant priklausomiems nuo meilės ir santykių, suvokimas apie meilę gerokai išsikreipia. Kartais tas iškreiptas suvokimas atsinešamas iš anskčiau – vaikystės…
Tad jei šiandien gyvenate svarstydami ar jūsų emociškai sudėtinguose santykiuose dar yra meilės, ar mane myli, ar aš myliu, sukluskite. Šis įrašas būtent apie tai.
1.Žmonės skiria laiko tam, kam iš tiesų nori.
Tad jeigu jums santykiuose nelieka laiko, bet lieka daug laiko draugams, priklausomybėms, asmeniniams pomėgiams, vadinasi – su jumis laiko leisti nėra didelio noro. Aišku, visada lieka galimybė, kad taip tiesiog nusistovėjo Jūsų kasdienybė ir rutina, ir tiesiog atitolote. Nereikia nieko kaltinti, tai galėjo nutikti nesąmoningai. Bet jei poroje Jūsų įgarsintas poreikis lieka neatlieptas, bet su uodegelė „aš tave myliu, bet man vėl reikia žvejoti”, tai ne visai meilė.
2. Ašaros ir barimasis nėra meilė.
Tai, kad nuolat konfliktuojate dėl tų pačių dalykų, taip pat nereiškia meilės. Labai dažnai konfliktai yra traktuojami kaip „tai gi mes bandome spręsti problemas, mes mylime vienas kitą”. Konfliktai yra tik proceso dalis. Jei procesas neduoda pageidajamų rezultatų – užstringame toksiškoje dinamikoje, bet tikrai ne meilėje.
3. Joks asmuo negali užpildyti vidinio meilės sau trūkumo.
Galite įtikti save, kad mylite. Galite įtikėti, kad jus myli (net jei tai būtų tik žodžiai, o veiksmuose nulis meilės), bet vistiek jums kažko trūks. Galiu net pacituoti biblijinius žodžius – mylėkite artimą kaip pat save. Tad jei nemylite savęs, nemokėsit mylėti ir kito. Ir net jei jus mylės iš visos širdies, jums tos meilės nebus gana ir net nejausdami galite griauti santykius.
4. Negalite priversti kito jus mylėti.
Atrodo, taip akivaizdu, bet kaip dažnai santykiuose susiduriame su „aš dar šiek tiek pasistengsiu, ir mane pamils”, arba „aš padarysiu jį laimingu ir stos meilės akimirka”. Tai netiesa. Jei savo santykiuose jaučiate, kad Jūsų nemyli – galite verstis per galvą, bet nepriversite kito jus mylėti. Nei prašymais, nei kaltinimais, nei manipuliacijomis. Veikiau tai tik dar labiau blogins santykius ir pavers juos toksiškais.
5. Ir galiausiai, vien tik meilės nepakanka santykiuose.
Aš tave myliu – tik žodžiais, bet veiksmais – negerbiu, nesirūpinu, išduodu, meluoju, nebandau suprasti: štai kokia galutinė santykių stotelė. Meilės nepakanka. Santykiai yra apie daug daugiau nei tik jausmas ar pažadai. Tai yra įsipareigojimas komunikacijai, kompromisams, ištikimybei bei tarpusavio supratimui. Ir net daugiau.
Daiva