Nėra man lengva rašyti apie toksiškus tėvus, tikrai nėra. Kai kažkada FB pasidalinau, kad jau metus esu visiškai nustojusi bendrauti su tėčiu – sulaukiau įvairių atliepimų: palaikymo ir nesupratimo. Tačiau ta tema visada gyva manyje, ir jei tik ją paliečiu, žinau, kad paliečiu dalį ir savo skaitytojų širdis. Jei tik prakalbu tėvų tema, visada pasipils daugiau asmeninių žinučių su kiekvieno skaudžia patirtimi ir atsakymų į klausimus paieškomis.
Kaip galbūt jau žinai, mano tėvas yra toksiškas. Kažkada, kai dar nebuvau tiek įsigilinusi į šią temą, tokia laikiau ir savo mamą. Deja, dabar matau, kad tiesiog emociškai paskendusi santykyje su tėvu.
Pirmą kartą man akys nušvito dar 2015 m., kai perskaičiau Toksiški Tėvai knygą. Ji tarytum leido sau priimti savo nesuprastus jausmus, įsivardinti tėvų elgesį kaip nebūtinai priimtiną. Šiandien šia tema žinau labai daug, esu išsigryninus kokios paradigmos man netarnauja, ir… bandau padėti kitiems išsivalyti iš proto tai, kad mumyse įaugę iš kartos į kartą, bet nebetarnauja.
Apibrėžimas ‘toksiški tėvai’ buvo sukurtas tam, kad galima būtų lengviau apibūdinti tėvus, kurių pačių neigiamas elgesys lemia niokojančią emocinę žalą, kuri griauna jų vaikų savijautą ir ne tik.
Toksiški tėvai yra tie, kurie smurtauja prieš savo vaikus žodžiu, psichologiškai, fiziškai ar seksualiai, taip pat tėvai, kurie nejaučia savo vaikų emocinių poreikių ir neįsitraukia į jų patenkinimą.
Galbūt tave užaugino toks toksiškas tėvas, kuris sukėlė tau neapsakomas emocines ir psichines kančias. Galbūt užaugai tuose namuose, kur nebuvai matoma mamos, kur tave nuolat kontroliavo, ar buvai tiesiog įrankis patenkinti suaugusiojo poreikius.
Galbūt net nesi tikra, ar tavo tėvai toksiški, bet turi įtarimą, kad kažkas buvo ne taip. Tad tiesiog skaityk, pamintyk apie tai, gal rezonuos ir suteiks vidinio ramumo – kad nesi viena tokia. Arba, kad esi laiminga turėdama mylinčius tėvus.
5 toksiškų tėvų požymiai
1. Jie niekada tavęs nevertino, negyrė, nepriėmė.
Galbūt jau žinai tai iš savo patirties, tačiau kai kurie tėvai yra pernelyg užsiėmę savo gyvenimu ir neturėjo pakankamai laiko (ar) noro tiesiog pamatyti tave. Visada jiems kažkas yra negerai, visada pastebi tik pačios trūkumai, visada galima geriau. Visas kuriamas santykis buvo ar yra apie tai, kaip esi savo tėvams nepakankamai gera. Tokio elgesio pasekmė yra ta, kad užaugus nuolat jaučiamės nepakankami, įkyriai norime įtikti kitiems, perfekcionistiškai išgyvename akimirkas.
2. Toksiški tėvai tikisi, kad jų vaikai prisiims atsakomybę už juos.
Jokiam vaikui niekada neturėtų tekti prisiimti tėvų auklėjimo naštos. Vaikai neturi ir negali būti savo tėvų gelbėtojais, emocinėmis kempinėmis, problemų sprendėjais. Tačiau toksiški tėvai to nemato. Jiems vaikai – lyg tarnai. Lyg įrankis palengvinti gyvenimą. Šis ryšys yra klaidingas ir parazitinio pobūdžio. Vaikystėje tai atėmė iš jūsų vaikystę ir privertė užaugti ir perimti pareigas, kurioms buvo ryškiai per anksti.
3. Toksiški tėvai kaltina savo vaikus dėl jų pačių klaidų.
Galbūt užaugai ne kartą girdėdamas tokius dalykus kaip: „Jei ne tu, aš būčiau ABC.“ Tai privertė tave patikėti, kad esi kalta dėl savo tėvų klaidų, tėvų alkoholio vartojimo, darboholizmo ar bet ko kito, ką jie daro priimdami sprendimus savarankiškai. O kai jau suaugame, iš mūsų tikimasi toleruoti tą destruktyvų elgesį.
4. Jų vaikai turi neįprastą padidėjusį baimės jausmą.
Jei dar nesusitvarkėte su savo praeitimi, tikriausiai vis dar jaučiate tam tikrą baimę dėl savo tėvų. Jei bijai savo tėvų, tikriausiai tau niekada nebuvo leista išreikšti savo jausmų arba negavai meilės, kurios nusipelnei. Galbūt net patyrei skausmą dėl šiurkščių žodžių, fizinės ir emocinės prievartos. Ir ne, ta baimė nėra pagarba. Kai vaikai suauga, jie gali ir turi gebėti bendrauti su tėvais kaip lygiaverčiai žmonės, o jei vietoj to tave sustingdo baimė…man labai gaila.
5. Tavo jausmai jiems nesvarbūs – tik jų.
Įprastoje šeimyninėje situacijoje tėvams rūpi, kaip jų vaikams sekasi ir ką jie jaučia. Kita vertus, toksiški tėvai visiškai nesirūpina tavo jausmais. Taip, anais laikais nebuvo tiek galimybių lavinti savo emocinį intelektą, domėtis saugiu auklėjimu. Bet juk dabar yra, tad kodėl, nepaisant to, kad jau esi suaugus, toksiškiems tėvams vistiek labiausiai rūpi tik jie patys! Užaugę toksiškuose namuose vaikai išmoksta nuslopinti ir slėpti savo nuoskaudą, pyktį ir liūdesį.
Su atvirumu,
Daiva