Vienas iš sudėtingiausių sprendimų gyvenime yra nuspręsti nutraukti santykius su antrąja puse. Ir visai nesvarbu, kiek laiko drauge praleidote!
Kartais santykiai būna tokie intensyvūs, kad ir po 6 mėnesių šie sprendimai nėra priimami lengvai. O ką jau kalbėti, kai tai ir metai ar net dekados.
Kokie požymiai rodo, kad gal jau ir laikas atsisveikinti. Atsimenu, kai buvau savo sudėtinguose, emociškai žlugdančiuose santykiuose, nuolat ieškojau patvirtinimo, ar mano nuojauta „bėk, Daiva, bėk“ yra teisinga.
Gal šis sąrašas padės ir Tau?
- Jei gyvenate daugiau praeities (gražiuose) prisiminimuose, nei dabartyje.
- Jei santykiai atneša daugiau skausmo, nei saugumo ir džiaugsmo.
- Jei jis/ji nuolat tikisi, kad pasikeisi.
- Arba, jei tu tikiesi, kad jis/ji pasikeis.
- Jei nuolat turi teisintis dėl savo elgesio.
- Jei patiri emocinę, psichologinę ar fizinę žalą.
- Jei tokia pati situacija/problema vis kartoja ir kartojasi, nors jau kelis kartus buvo apie tai diskutuota
- Jei jis/ji visai nededa jokių pastangų dėl santykių puoselėjimo. Arba tik žada dėti…
- Jei jūsų abiejų kertinės vertybės ir įsitikinimai skiriasi.
- Jei santykiai jus stabdo augti kaip asmenybėms (o tas žiauriai svarbu)
- Jei santykiuose lieki tikintis, kad viskas kažkada pagerės.
- Na o galiausia, jei vienas kitam puoselėjate skirtingus jausmus (meilė ir broliška meilė, pvz. Arba meilė ir neapykanta)
Girdžiu klausiant, o tai kiek požymių turi atitikti, kad atsisveikinti?
Tai labai individualu. Vienam užtenka kelių, kitas sakys – ai tai dar nėra taip viskas blogai, palauksiu kol atitiksiu visus 12.
Ir tai irgi OK.
Svarbiausia pasistengti nusiimti rožinius akinius, racionaliai įvertinti situaciją ir priimti sprendimą. Ir nors aš nesu skyrybų skatintoja, kartais, visgi, skyrybos gali būti pati geriausia išeitis.
Juk nėra nieko gražiau už žmogų, kuris pradeda kurti saugius santykius pirma su savimi, išeidamas iš ten, kur vilties jau nėra.
Tikrumo linkėdama,
Daiva