Kodėl pažeidžiamumas toks svarbus ir kaip galime išmokti būti pažeidžiami su savo artimaisiais, kad santykiai būtų stipresni ir gilesni? Pradėkime nuo to, kas yra pažeidžiamumas? Pažeidžiamumas reiškia atvirumą – gebėjimą parodyti save tokius, kokie iš tikrųjų esame. Tai reiškia, kad mes drįstame būti matomi, nepaisant to, kad galime būti atstumiami, nesuprasti ar netgi įskaudinti. Mes rodome tikrus …
Kritika gali būti sunki, ypač kai ji gaunama iš mylimo žmogaus. Natūralu gintis, tačiau tai gali užkirsti kelią augimui ir sukelti nereikalingų konfliktų. 1. Kodėl kritika atrodo tokia asmeniškaKai išgirstame kritiką, dažnai atrodo, kad ji tiesiogiai atakuoja mūsų asmenybę. Taip yra todėl, kad kritika gali sukelti mūsų nesaugumo jausmą ir baimę, jog nesame pakankamai geri. …
Mūsų emocinė ir psichinė sveikata turėtų būtų mūsų prioritetas, taip? O kadangi žmogus yra sociali būtybė, santykių mums reikia kaip oro, tai veikia mūsų emocinę gerovę, tai turėtume atsižvelgti ir į santykių kokybę. Priminsiu, kad toksiški santykiai ar žmogus dažniausiai apibūdinami tada, kai jaučiamės nuolat nesuprasti, nepalaikomi, manipuliuojami kaltės ir gėdos jausmais, kartais net kontroliuojami ar …
Kai siekiame surasti žmogų, kuriam galime papasakoti ir kuris mums gali tapti atrama, pagalba, empatija, paspirtimi. Bet… pamirštame, kad geriausiu draugu galime tapti sau pačios.
Ne kartą turbūt girdėjote, kad mes galime sau būti patys didžiausi priešai? Toks santykis su savimi ir yra tas, kuris menkina mūsų savivertę ir savigarbą.
Tad ką daryti, kad galėtume save vertinti ir gerbti be kitų įsikišimo? Kaip užsitikrinti, kad esame sau artimiausi?
Mums reikia savyje ugdyti tai, ko ieškome kituose artimuose žmonėse. Pilnai gali būti, kad kažkuriuos iš šių įgūdžių jau turi, bet – jų reikia visų.
Kokius Tau dar reiktų patobulinti?
Šiandien praėjo lygiai 14 dienų, kai galima sakyti veikiu nieko. Nieko, kas man yra įprasta tuo skubiu bėgimo tempu.
Nuo rudens buvau tikrai užimta – du mokyklinukai namie, kūdikis, namų ruoša – jau tapo labai įprasta rutina. Bet prie viso to, kasdien skirdavau laiko savo veiklai, konsultacijoms, mokymų kūrimui, savo profesinių kompetencijų ugdymui, socialinių tinklų vystymui. Iš tiesų, esu energijos užtaisas, ir kai manęs klausia, kaip aš viską spėju, dažniausiai nusikvatoju – nuolatinis kažko veikimas yra mano gyvenimo būdas. Sėdėti ir žiūrėti filmą ilgiau nei valandą aš tiesiog negaliu. Bent jau man taip atrodė.
Tikrai nėra pirmas kartas, kai kalbu apie jausmų svarbą mūsų gyvenime.
Ir trokštamų jausmų suvokimą kaip kitokį naujametinių tikslų kėlimo būdą. Šiemet nepatingėjau, ir net įrašiau visą „naujametinį susitkimą”, kuriame pasidalinau gana konkrečiai visa šio reikaliuko koncepcija.
Aš noriu pasidalinti tuo, kokius sprendimus priėmiau vardant to didelio noro patirti gyvenimą kasdien, o ne tada kai pasiekiu kažkokius tikslus.
2021 metais mano kertiniai trokštami jausmai išsirikiavo štai kaip…
Yra kai kas, kas man ne visai patinka visame naujojo amžiaus judėjime – pozityvumas, traukos dėsnis, net gi kai kurie pseudodvasiniai mokymai – jame visur akcentuojama tai, kad
turime mąstyti teigiamai;
koks esi, toks ir pasaulis;
ką galvoji, tą ir turi;
visa, kas supa, yra tavo atspindys;
kuo tiki, toks ir gyvenimas.
Ir nors didžiąją dalimi aš su tuo sutinku, vieną, labai reikšmingą dalyką jie dažnai praleidžia.
Mes esame žmonės, su tikrais gyvenimais ir tikromis emocijomis, ir jausti ir mąstyti teigiamai yra labai paprasta užsidarius Himalajų uoloje, bet ne šiuolaikiniame pasaulyje.
Skaitykite toliau svetainėje
Aną savaitę kalbėjau, kaip gi įveikti tą užsitęsusį liūdesį, ir minėjau, kad kai žengiame žingsnius link pozityvesnių pokyčių, jau galima ieškoti, kas gi sukelia tą depresiją. Priežastis įsivardinti taip pat svarbu, o kaip jas spręsti galima kalbėti ir kalbėti. Bet kuriuo atveju, jei jau jautiesi šiek tiek geriau ir gali atpažinti, kas tau sukelią tą depresiją, po truputį pradėk žvalgytis, kaip šalinti priežastis.
Iš visų pateiktų turbūt mažiausiai galiu komentuot medicinines priežastis, tačiau visos kitos tikrai gali būti mažinamos ir pašalintos profesionalų – psichologų ar koučingo specialistų – pagalba.
Gero žiūrėjimo,
Daiva
Aš nesu medikė. Aš nediagnozoju, negydau, bet… turiu patirties liūdesy – depresijoj ir dalinuosi patarimais, kas padėjo man. Ir padėjo ne tik man, bet ir moterims, su kuriomis dirbu.
Prasmės nematymas, nuolatinis nervinimasis, liūdesys, jautrumas… kaip tai pažįstama, ir kaip gerai, kad visa tai galima įveikti.
Patarimus suskirsčiau į kūno, proto ir sielos sritis, nes tikiu, kad jos yra svarbiausios bandant įveikti depresiją.