Efektyvus bendravimas: klausymasis ir girdėjimas

Kuo skiriasi klausytis norint suprasti ir klausytis norint atsakyti?

Šis niuansas dažnai lemia, ar mūsų pokalbiai virsta produktyviu dialogu, ar tiesiog paviršutiniškais mainais. 

Kas yra klausymasis norint suprasti?
Pradėkime nuo to, kas yra tikrasis klausymasis. Klausymasis norint suprasti – tai ne tik girdėti kito žmogaus žodžius. Tai gilus įsitraukimas į pokalbį, kai esame visiškai susitelkę į tai, ką sako pašnekovas. 
Klausydamiesi šiuo būdu, mes stengiamės iš tikrųjų įsijausti į kito žmogaus mintis, emocijas ir situaciją. 
Tai reiškia, kad esame ne tik fiziškai šalia, bet ir psichologiškai bei emociškai įsitraukę į pokalbį. 
Pavyzdžiui, kai mūsų partneris dalijasi savo išgyvenimais, mes neieškome tuoj pat atsakyti ar sugalvoti, ką pasakyti atgal. Mes tiesiog stengiamės suprasti, ką jie jaučia, kodėl taip jaučiasi, kokią žinutę nori perduoti. 

Klausymasis norint atsakyti: dažniausia klaida

Deja, dažnai klausomės norėdami atsakyti. Tai reiškia, kad nors žmogus kalba, mes jau ruošiamės pateikti savo nuomonę, atsakymą arba net prieštaravimą. Mes nebūtinai siekiame suprasti kito žmogaus žodžius, o tiesiog laukiame momento, kada galėsime įsiterpti ir pateikti savo mintis. 
Dažnai šis įprotis sukelia nesusikalbėjimą. Kitas žmogus gali jausti, kad jo tikrai niekas negirdi, nes mūsų atsakymuose nėra atspindžių to, kas buvo pasakyta. Toks bendravimas veda prie konflikto ar atitolimo, nes partneris gali jaustis nepakankamai išklausytas ar nesuprastas. 

Kaip tapti geresniu klausytoju?
 Klausytis norint suprasti – tai įgūdis, kurį galima lavinti. 

Štai keli paprasti patarimai, kurie gali padėti:

  1. Susikoncentruokite į pašnekovą – kai jūsų partneris kalba, pabandykite nekreipti dėmesio į kitus dalykus: telefoną, mintis apie darbą ar ką nors kitą. Visa jūsų dėmesys turėtų būti sutelktas į žmogų prieš jus.
  2. Nepertraukite – net jei norite kažką pridurti, leiskite žmogui užbaigti mintį. Būtinai išklausykite iki galo prieš sakydami savo nuomonę.
  3. Pakartokite, ką išgirdote – kai pašnekovas baigia kalbėti, galite pakartoti tai, ką supratote iš jo žodžių. Tai parodo, kad klausėtės ir supratote. Pavyzdžiui, galite sakyti: „Tai, ką girdžiu, yra tai, kad jautiesi nusivylęs dėl mūsų pokalbio tono?“
  4. Atidėkite savo atsakymą – vietoj to, kad iškart reaguotumėte, skirkite kelias sekundes apmąstymui. Tai padės jums išvengti impulsyvaus atsakymo ir leis suformuluoti gerai apgalvotą ir supratimą atspindintį atsakymą.

Klausytis norint suprasti ir klausytis norint atsakyti, tai esminis skirtumas, galintis pakeisti, kaip mes bendraujame ir kokius santykius kuriame. Kviečiu jus praktikuoti klausymosi įgūdžius ir pastebėti, kaip tai gali pagerinti jūsų santykius tiek su partneriu, tiek su kitais artimaisiais.