Kaip dažnai kritikuojate kitus? Ar pastebite tai iš viso? 

Dažnai mums atrodo, kad kritikuodami darome meškos paslaugą. Aš sukritikuoju, tu pasikeiti – vuolia, bėdos nebėra. 

Bet, o kas jeigu mes kritikuojame kito žmogaus asmenines savybes, charakterio bruožus, na gal net netinkamą elgesį ne todėl, kad norime pakeisti kitus ir mums taptų patogu? O…. 

Gottmano institutas atliko ilgus metus trukusius tyrimus, ir atrado, kad kritikuojant kitus mes dažniausiai tiesiog bėgame nuo savo jausmų. 

Nemokame jų atpažinti, nemokame jų jausti – tai jau mūsų kartos problema. 

Ir labai puikiai išmokome naudodami kritiką neva tai gerinti santykius. Yra ir kitų gynybos mechanizmų, bet man kritika yra toks pažįstamas! 

Juk daug paprasčiau sakyti – tu negrįžai laiku namo, tu nepadarei to ir to, tu tą ir aną.. 

O jei iš tiesų stabtelėti ir paklausti savęs – o tai ką tai sako apie mane ir mano jausmus? 

Man liūdna, kad tavęs nebuvo per vakarienę. Aš tavęs ilgiuosi, kai ilgai dirbi. Aš jaučiu nerimą, kai kambariai yra netvarkingi, nes man tai primena vaikystėje matytą chaosą. 

Pabandykite – kokius jausmus jaučiate, kai noris kritikuoti ar burbėti ir pagalvokite, ko jums iš tiesų reikia iš savo mylimųjų tuo metu. 

Daiva