Jei vienas iš tėvų, ar net abu, buvo emociškai nebrandūs (ar toksiški), veikiausiai to pasekmes jauti ir dabar. Trapi savivertė, noras visiems įtikti, pasitikėjimo savimi stoka, emocinis uždarumas, sudėtingumai kuriant santykius – tai tik dalis to, ką patiria jau suaugę toksiškų vaikų tėvai.
Tačiau pasveikti ir susitvarkyti savo emocinę ir psichologinę gerovę tikrai įmanoma. Neprivaloma tęsti iš kartos į kartą perduodamų elgesio ir mąstymo modelių. Tikrai galima augti ir tobulėti, tapti geresniu žmogumi.
Štai keletas būdų, kurie gali tau pradėti gydymo ir pokyčio kelionę.
1. Pripažink, kad tėvai turi problemų.
Šis pripažinimas nėra tam, kad imtumei kažką labiau kaltinti ir lieti pyktį. Tai labiau tam, kad nereikėtų eikvoti energijos klausimui: “O kas su manimi negerai?”
Tad pirmas žingsnis link gijimo yra pripažinimas, kad tai buvo tavo tėvų asmenybė ir auklėjimas, o ne tu pati. Kai susitaikysi su tuo, suprasi, kad nesi neadekvati, nevisavertė. Tu esi tokia pati svarbi kaip ir kiti žmonės. Šis pripažinimas suteiks daugiau mentalinės erdvės mokytis savigarbos, patirti meilę kitiems ir sau, uždarys klausimų “kodėl taip nutiko” ciklą ir pakeis nauju “kaip galiu padėti sau” ciklu.
2. Skirk laiko toksiškų tėvų / santykių analizei.
Labai sunku išspręsti problemą, kurios nesuprantame. Turi skirti šiek tiek laiko, kad sužinotum apie toksiškų tėvų elgesį. Galbūt atpažinsi savo tėvų bruožus. Taip pat pamatysi, kaip jų iškreiptas elgesys paveikė tavo gyvenimą. Kai suprasi problemą, galėsi geriau suprasti savo žaizdas ir kaip jas įveikti. Labai rekomenduoju Susan Forward knygą “Toksiški tėvai”.
3. Atsiribok, jei reikia, nuo toksiškos aplinkos.
Tai būtina. Turi pažinti savo skausmą, o tai įmanoma tik atsiribojant nuo jo šaltinio. Labai dažnai tėvai ir toliau tęsia savo emocinius šantažus, nors vaikai jau suaugę. Nesakau, kad reikia nutraukti santykius. Nebūtinai. Bet tikrai galima rečiau įsitraukti į bendravimą, riboti savo emocinį įsitraukimą, ir visa tai vardan to, kad laikas, praleistas ne toksiškoje aplinkoje būtų skirtas koncentracijai ir pažvelgimui į vidų bei suprasti save ir savo tėvus.
4. Išleisk savo pyktį ir apmaudą.
Daugeliui žmonių ši dalis yra pati sunkiausia. Juk dažnai neleidžiame sau pykti, juk negalima. Ypač ant tėvų. Gali būti, kad net auklėjant tėvai patys save kėlė ant pjedestalo, tad net negeros mintys apie tėvus yra tabu.
Bet labai prašau – supraski. Pykti galima. Pykti sveika. Pyktis tėra tik emocija. Ir tikrai nebūtina eiti ir tą pykti lieti ant tėvų. Galima rašyti laiškus, galima daužyti pagalves, galima dalintis savo istorija terapiniame kabinete arba anonimiškai soc tinkle grupėse. Svarbiausia – nieko nebelaikyti viduje
Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad norėsi atleisti savo tėvams. Ir nereikia. Niekas to atleidimo net neprašo. Daug svarbiau yra nelaikyti pačios emocijos užgniaužtos.
5. Svajok naujas svajones
Toksiški tėvai galėjo sumenkinti ir padaryti didelę žalą tavo savigarbai ir pasitikėjimui savimi. Galbūt dėl to vengei svajonių, kurių norėjai siekti. Galbūt bijojai ieškoti asmeninės laimės, nes visada reikėjo įtikti tėvams.
Bet dabar, kai jau žinai daugiau apie tėvų toksiško auklėjimo dinamiką – gali ramiau atsikvėpti ir bandyti atrasti savyje tuos dalykus, kurie miegojo tiek metų? Energijos nukreipimas į naujus dalykus padės gijimo procesui. Darydama tai, kas tau patinka ir kas tau geriausia sekasi, sustiprinsi pasitikėjimą savimi. Po truputį pamatysi, kad keities ir tampi kitu žmogumi – geresne savo versija.
Mes negalime pakeisti toksiško žmogaus, o toksiški tėvai gali niekada nesuprasti, kokią žalą jie daro savo vaikams. Tačiau mes turime galimybę pasveikti nuo toksiškų tėvų. Mums nereikia visą likusį gyvenimą gyventi karčiai, susierzinus ir piktai.
Stiprybės linkėdama,
Daiva