Kaip sugrįžti į protą, kai yra daug reikalų?

// Pasiklydusi galva //

Arba ką daryti, kai užeina ta būsena, kai nebegali sustabdyti minčių srauto ir nerimastingos būsenos dėl…

daug visokių darbų, darbelių, reikalų ir reikaliukų…

Yra tarp mūsų žmonių, kurie per daug apie viską galvoja, ir kai užsisuka ta karuselė, mes pasiklystam. Ypatingai ji užsisuka tiems, kurie staiga turi daugiau reikalų.

Angliškai yra labai gražus žodis apibūdinti tai būsenai – overwhelmed – užlietas, užverstas.

Lietuviškai vakar mano sūnus savo būseną įvardino daug geriau – aš pasiklydęs.

Ir tikrai – staiga padaugėjo reikalų jam. Daugiau pamokų, daugiau online būrelių, dar uždaviau nueiti parsinešti lazdą iš ledo rūmų. Ir staiga iš tų dienų, kai veikė vos ne ką norėjo, atsirado ką veikti. Ne tiek daug, kad nesusivarkyt. Anaiptol. Tiesiog protas staiga pasijaučia turįs per daug apkrovos ir … pasiklysta mintyse.

Pažįstama? Aš tai patiriu kai man reikia kur nors netikėtai skubėt (apgalvot ką susiruošt per 30 minučių, ir 25 iš jų aš lakstau iš kambario į kambarį stresuodama)

Mano vyras tai patiria, kai dienai atsiranda daugiau reikalų nei 3, o jei neplanuoti, tai ir 2 jau sukelia tą būseną.

Mano draugė patiria tai kiekvieną sekmadienį, galvodama, kiek reikės nuveikti per savaitę darbe.

Tai ką daryti, kad grįžti atgal į tikrovę? Juk puikiai žinome, kad nėra taip blogai, kaip pradeda piešti mintys. SUSITELKTI raštu.

1. Paimti ir užsirašyti viską, ką turi padaryti. Mes kartą su vyru net juokėmės, kad užrašius nieko baisaus nebeliko, o ir pasidarė darbai greičiau, kai buvo tokie akivaizdūs.

2. Jei reikia, išskaidyti į mažesnius žingsnius.

3. Atlikti nors vieną, greičiausiai patį lengviausią, iš karto. Arba svarbiausią tau, bet ne tą, kuris dega. Kad įsivažiuotum.

Nieko labai daugiau nepakeisim, nes tai mūsų limbinė smegenų ir prefrontalinė žievės dalis, kuri nemoka multi-darbuotis. Jos tiesiog užsiblokuoja, kai atsiranda reikalių daugiau nei įmanoma išspręsti vienu kartu. Tai kuria mumyse emocinį atsaką – taip taip, tą stresiuką, tą poparaliaisišprotėsiu – niekospėju – pasiklydausavyje jausmą.Ir kad mes vėl galėtume normaliai jaustis ir mąstyti, tereikia susitelkti.

Tai tiek. Parsitempkite pasiklydusią galvą namo 😉

Daiva