Kuo artimesni santykiai, tuo atviresnės mūsų neišspręstos emocinės žaizdos. Kol jos neišspręstos, jos kraujuoja. Ir taško šalia esantį…
Jei nors akimirką pamanėte, kad Jūsų antroji pusė atsakinga, ir turi jums padėti jas išspręsti – klystate.
Jei nors akimirką pamanėte, kad sutikus savo princą, jos turėtų magišku būdu išnykti – klystate.
Emocinės žaizdos yra jūsų, ir tai yra jūsų atsakomybė jas užgydyti. Šalia esantis gali nebent pasitarnauti kuriant supratingą, palaikančią atmosferą…
Kai susipažinau su savo vyru, pleistru paklijuotų vietų dar turėjau, ir nemažai. Kruopščiai rašiausi jas savo dienoraštyje, kas kartą kai išlysdavo. Rašiausi ne todėl, kad mėgau rašyti. Pyliau tuos skaudulius todėl, nes nenorėjau sugadinti visko iš pat pradžių.
Juk puikiai žinojau – jį sutikau tam, kad mokytis mylėti vienas kitą, o ne tam, kad jis man kompensuotų meilę ir lakstytų su namų vaistinėle visaip bandydamas mane pagydyti, kol aš jį grubiai atstumiu savo elgesiu.
Bet kokia emocinė žaizda, atsiradusi vaikystėje ar jau mums subrendus, pakeičia ne tik mus pačius, bet ir mūsų požiūrį į mus supantį pasaulį – todėl nenuostabu, kad tiek daug mūsų tiesiogine ta žodžio prasme griauname santykius.
Kaip mes taip darome?
Neišsprendžiame tų bėdų, neišgydome tų emocinių žaizdų, slepiamės pačios nuo savęs, tada kažkokiu kosminiu būdu prastai elgiamės su savimi (negerbiame savęs, įžeidžiame save, kritikuojame ir t.t.) ir tada išvemiam visą skausmą ant antros pusės. 
Taip taip, išvemiam. Verkiam, norėdamos gauti dėmesio.
Įkyrėjam, siekdamos palankumo.Manipuliuojam, kad mumis rūpintųsi.
Arba leidžiamės, kad mus fiziškai ar psichologiškai žalotų.
O gal neprisiimam atsakomybės už savo veiksmus, ieškodamos kaltės kitame.
Pasišaipom iš kito, norėdamos jį pakeisti.
Ak, dieviškasis sarkazmas.
O gal kaip tik slepiam ašaras, ir nuolat tyliai pykstam dėl nepalankiai susiklosčiųsių situacijų.
Ir dirbam pastoviai, nes juk negalime pasirodyti tinginės, palikdamos namų židinį nepriežiūroje.
Tai tik gairės. Bet jauti kur link lenkiu?
Net ir pats geriausias vyras pasaulyje tau nepadės, jei visą savo gyvenimo patirtį matysi per emocinių žaizdų filtrą. Matysi to, ko nėra. Patirsi tai, ko niekas neketino daryt.
Kokia tavo didžiausia emocinė žaizda?
》Kaip tu elgies, kai bijai BŪTI kažkieno ATSTUMTA, bijai atstumti kitą ar net save pačią?
》Kaip tu elgies, kai bijai BŪTI APLEISTA ir PAMIRŠTA, ar net tai jau esi padariusi sau?
》Kaip tu elgies, kai bijai BŪTI PAŽEMINTA, bijai pažeminti ar žemini save?
》Kaip tu elgies, kai užuodi IŠDAVYSTĘ? MELĄ? NEIŠTĘSĖTAIS PAŽADAIS, ATSAKOMYBĖS TRŪKUMU?
》Kaip tu elgies, kai bijai NETEISYBĖS savo ar kitų atžvilgiu?
Emily Dickinson yra pasakius: „Geriausia išeitis iš sunkumų išspręsti sunkumus”Ir ji yra visiškai teisi.
〓〓Nuo sausio 11 d. – (Ne)Toksiški santykiai: praktinis kursas.
Už žinias, kurios praplečia suvokimą. Už praktikas, kurios keičia.