Ir štai tu vėl pikta. Pikta, nes trūksta pinigų.
O gal netenkina santykiai, ar pats darbas, ar tiesiog užknisa gyvenimas ir nerandi sau ramybės…bet šiandien ne tai esmė.
Ir aš tavęs klausiu:
– Tai ką padarei, kad jų būtų daugiau?
Tu: Na… bandžiau taupyt, bandžiau darbo ieškot geresnio..
– O bandei pakeisti mintis?
Tu: Bandžiau. Tikrai bandžiau. Nusipirkau kelias knygas, kelias dienas kartojau afirmacijas, stebėjau savo mąstymą.
– Kelias dienas?
Tu: Na taip, nes rezultato tai vistiek nebus.
– O knygas iki galo skaitei?
Tu: Ne, neturėjau laiko.
– O bandei ilgiau ties kažkuria vieta padirbėti, kad išsiugdytum naują įprotį, pagerėtų savistaba?
Tu: Ne, neturėjau laiko irgi.
– O iš kur atsiranda laiko skųstis esama padėtimi?
Tu: (Tyli)
– Tai tu nori išspręsti šią problemą?
Tu: Taip. Tik nežinau kaip rasti ryžto ir nori imtis veiksmų ilgiau nei kelias dienas.
– Aš tikslaus recepto irgi nežinau, bet raumuo irgi neužauga per kelias dienas, jį reikia treniruot, kaip ir tu turi treniruot save. Nereikia jau net ir priminti, kad viskas prasideda nuo minties. Tada jau pereiname prie savijautos (kurias įtakoja mintys), ir prie veiksmų. Čia gi užburtas ratas, kaip ir su dietomis.
Ir nereikia net kelių knygų, ar 8 tinklaraščio naujienų. Mes kažkaip įpratę manyti, kad tik sunkiais būdais galima kažką pasiekti, pakeisti. Tiek įpratę dėl kažko kankintis, kad tai, kas paprasta (ir veikia) mums atrodo šūdo krūva ir mes metame tai už tvoros po kelių dienų. Juk jei dabar kankinuos, tai kad nebesikankint ir išspręst esamą problemą turiu dar gerokai pasikankint. Taip?
Skaityk toliau …
Skaityti toliau »»»