Rinkis save

Motina Teresė yra sakius, kad duoti reikia tol, kol skaudės. Bet ji niekada nesakė – duok tol, kol skaudės, ir duok tol, kol absoliučiai nebeturėsi ko duoti. Kad gyventumėm įkvėpimo kupiną gyvenimą, pirmiausia reikia išmokti rūpintis savimi BE KALTĖS JAUSMO, išmokti pasakyti ne, kai NENORI ar NEGALI kažko padaryti, ir išmokti PAPRAŠYTI, kai tau kažko …

Įkvepiančios citatos apie tiesą

Jau kuris laikas mokausi sakyti tiesą.

Tiesą apie save. Sau ir kitiems.

Ir žinai, tai nėra jau taip paprasta, kai labai daug metų buvau išmokus nuslėpti, meluoti, nutylėti… Ir tikrai ne tam, kad įskaudinčiau kitą. Pasąmoninės programos veikia ne taip.

Nuslepiam, meluojam, nutylim todėl, kad bijome būti nesuprasti, nepritapti… bijome būti netobuli… o gal gėdinamės to, ką padarėme ar ką patyrėme.

Kartais meluojame tam, kad sau paneigti realybę, tokiu būdu lyg rastais sutvirtindami savo trapią savivertę. Arba meluojame, nes norime atrodyti geresniais nei esame… juk pažeidžiamu būti labai baisu.

Šiam mėnesiui surinkau citatas apie tiesą (melą), pasvarstymui ir dalinimuisi.

Ką daryti, kad jis mane gerbtų ir mylėtų?

Tai klausimas, su kuriuo kreipiasi ne viena moteris. Ir, ne kiekvienai patinka mano atsakymas…

Ir aš jį tuoj pat pateiksiu. Tik prieš tai pasakysiu, kodėl jis būtent toks. Iki kokių 30-ties metų apie savigarbą ir meilę sau beveik nemąsčiau. Atsimenu, tik paverkdavau, kad jis manęs nemyli. Na()ui nesiuntinėjo, nemušė, lyg ir gerbė. Gimtadieniams, Kalėdoms dovanų prašydavau lygintuvų, puodų, patalynės. O kai lašėdavo kriauklė, aš tyliai priklaupusi ją remontuodavau. Jis nustojo į mane žiūrėt kaip į moterį. Ir skyrybos atrodė lengviausias kelias. TIK PAMOKOS AŠ NEIŠMOKAU.

Įkvepiančios citatos apie kantrybę

Kaip mums visiems jos reikia išmokti, tiesa? Nesistengti užbėgti įvykiams už akių, viską kontroliuoti, pernelyg jaudintis… Bet kantrybė yra dorybė, pripažinkime. Kartais kantriai palaukti net pusdienį atneša puikesnių rezultatų. Kartais kantriai išbūti akimirkoje atneša daugiau pasitenkinimo nei bėgimas į priekį ir noras sudėlioti viską į savas vietas. Kartais kantrybė atneša ramybę…

Surinkau įkvepiančias citatas apie kantrybę, ir tikiuosi, kad jos atneš ir tau įžvalgų bei pamąstymų, kur ir kaip galėtum būti kantresnė. Juk gyvenimas yra lėta kelionė tampant tokia, kokia nori būti, tad kantrybės reikia tikrai.

Užspaudi neigiamus jausmus, miršta ir teigiami

Yra kai kas, kas man ne visai patinka visame naujojo amžiaus judėjime – pozityvumas, traukos dėsnis, net gi kai kurie pseudodvasiniai mokymai – jame visur akcentuojama tai, kad

turime mąstyti teigiamai;

koks esi, toks ir pasaulis;

ką galvoji, tą ir turi;

visa, kas supa, yra tavo atspindys;

kuo tiki, toks ir gyvenimas.

Ir nors didžiąją dalimi aš su tuo sutinku, vieną, labai reikšmingą dalyką jie dažnai praleidžia.

Mes esame žmonės, su tikrais gyvenimais ir tikromis emocijomis, ir jausti ir mąstyti teigiamai yra labai paprasta užsidarius Himalajų uoloje, bet ne šiuolaikiniame pasaulyje.

Skaitykite toliau svetainėje

Kaip nutraukti toksiškus santykius?

Opus ir skaudus klausimas, bet dažnai gaunu tokių klausimų. Pagal tai, kiek moterų klausia panašių dalykų, suprantu, kad problema yra didelė. LABAI didelė.

Bet jei įprasti santykių nutraukimo būdai neveikia, akivaizdu, kad pirmas žingsnis turėtų būti ne apie nutraukimą.

Būtent apie tai – naujame video.
Ir jei turi klausimų apie toksiškus santykius, drąsiai komentuok žemiau arba parašyk asmenine žinute. Žinau, kad problema opi. Žinau, kad nemažai mūsų buvome ar vis dar esame tokiuose santykiuose. Ir labai noriu padėti – nes pati vos neleidau savo širdžiai uždusti tokiuose santykiuose, bet atsispyriau nuo dugno ir , išmokusi savo pamoką, pakilau aukščiau nei galėjau patikėti tada.

Kai aš nustojau skubėti

Kad aš nustočiau skubėti, aš nustojau vaikytis man nesvarbių tikslų. Tikslų, kurie net nėra mano. Tikslų, kurių aš giliai širdyje net nenoriu.

Kad aš nustočiau skubėti, aš turėjau pripažinti, kad mano noras viską kontroliuoti tėra noras būti svarbia.

Skaityti toliau, kur dalinuosi savo įžvalgomis apie neskubėjimą…ir kaip jis pakeitė mane

2019-aisiais koncentruokis į save ir išmok mylėti save

Neeikvok savo brangaus laiko ar energijos išsaugoti tam, kas akivaizdžiai sulaužyta. Liaukis pergyventi dėl tų dalykų, kurie tau neturėtų rūpėti. Neleisk kitiems naudotis tavo širdingumu. Neleisk kitiems blogai elgtis su tavimi. Nesilaikyk įsikibus į dirbtinus ir netikrus santykius, vien tik dėl to, kad bijai likti viena.

2019-aisiais, paleisk žmones, kurie tave įskaudino.

Užbaik ką pradėjai, nutrauk tai, kas tau nepadeda skleistis, atsisveikink su daiktais ir žmonėmis, kuriuos nusprendei palikti užnugaryje. Ir 2019-aisiais skirk daugiau pastangų savęs mylėjimui ir vertinimui.

Vietoj to, koncentruokis į save ir paklausk savęs – ko aš noriu iš tiesų?

Skaityk toliau

Nepamiršk, ko esi verta

Kai Dievas kūrė moterį, jis tai darė ilgai 6-osios dienos pabaigoje… Priėjo angelas ir paklausė: „Kodėl skiri jai tiek daug laiko?“ Dievas atsakė: „O tu matei visus nurodymus, kurių turiu laikytis ją kurdamas? Ji tu gebėti laviruoti įvairiose situacijose. Ji turi apkabinti kelis vaikus ar suaugusius vienu metu. Apkabinti taip, kad pradėtų gyti bet kas …

Minčių giedra

Paskutinės pora savaičių buvo kaip apsiniaukęs dangus, su visos rušies debesimis, saulės propirskiais, vaivorykštės užuominom ir lijundrom. Gal ir kruša. Ne, kruša tikrai buvo. Geras žodis tas kruša. Net žinau, kaip kitais sykiais apibūdinsiu šią būseną. Minčių kruša. Bet šiandien ne visai apie tai. Apie tai, kaip ten nelikti. Kai vagonėlis galvoje įsibėgėja, ir keleiviai …

Dėl Dievo meilės, nebūk sau tokia griežta!

Pavargusi ar emociškai, ar fiziškai, moteris yra tolygu pilkos spalvos upei.

Jos akys neblizga, o balsas žemas. Judesiai nekoordinuoti, ant nugaros auga kupra, pečiai suriesti į lanką. Šypsena? Nebent pritempus su savaržėlėmis prie ausų.

Ir pabandyk į ją ne taip pažiūrėt, ar ką ne taip pasakyt. Iš jos burnos pasipils lava, o iš akių žiežirbos. Jei pataikysi ant stipresnės jos „eikit jūs visi po velnių” akimirkos, tai pasijausi kaip futbolo tribūnoje, kur rėkimo garsas stipresnis nei širdies dūžiai.

Ak, o kaip dar dienos, kai jos niekas nesupranta, nepalaiko, nepadaro visko laiku, ir iš viso, „tuoj trenksiu durimis ir išeisiu” šuolis nuo kėdės akis išpūtus, kai kas nors jai bando pasipriešint arba užmeta : ko tu putojies?

Skaityk toliau…

Tu ir vėl pikta dėl savo problemų.

Ir štai tu vėl pikta. Pikta, nes trūksta pinigų.

O gal netenkina santykiai, ar pats darbas, ar tiesiog užknisa gyvenimas ir nerandi sau ramybės…bet šiandien ne tai esmė.

Ir aš tavęs klausiu:

– Tai ką padarei, kad jų būtų daugiau?

Tu: Na… bandžiau taupyt, bandžiau darbo ieškot geresnio..

– O bandei pakeisti mintis?

Tu: Bandžiau. Tikrai bandžiau. Nusipirkau kelias knygas, kelias dienas kartojau afirmacijas, stebėjau savo mąstymą.

– Kelias dienas?

Tu: Na taip, nes rezultato tai vistiek nebus.

– O knygas iki galo skaitei?

Tu: Ne, neturėjau laiko.

– O bandei ilgiau ties kažkuria vieta padirbėti, kad išsiugdytum naują įprotį, pagerėtų savistaba?

Tu: Ne, neturėjau laiko irgi.

– O iš kur atsiranda laiko skųstis esama padėtimi? 

Tu: (Tyli)

– Tai tu nori išspręsti šią problemą?

Tu: Taip. Tik nežinau kaip rasti ryžto ir nori imtis veiksmų ilgiau nei kelias dienas.

– Aš tikslaus recepto irgi nežinau, bet raumuo irgi neužauga per kelias dienas, jį reikia treniruot, kaip ir tu turi treniruot save. Nereikia jau net ir priminti, kad viskas prasideda nuo minties. Tada jau pereiname prie savijautos (kurias įtakoja mintys), ir prie veiksmų. Čia gi užburtas ratas, kaip ir su dietomis.

Ir nereikia net kelių knygų, ar 8 tinklaraščio naujienų. Mes kažkaip įpratę manyti, kad tik sunkiais būdais galima kažką pasiekti, pakeisti. Tiek įpratę dėl kažko kankintis, kad tai, kas paprasta (ir veikia) mums atrodo šūdo krūva ir mes metame tai už tvoros po kelių dienų. Juk jei dabar kankinuos, tai kad nebesikankint ir išspręst esamą problemą turiu dar gerokai pasikankint. Taip?

Skaityk toliau …

Kaip gyvenimas tave dresuoja?

be žodžių… trumpas… verčiantis susimąstyti…

Pasižiūrėk, labai trumpas video, ir nesakydama, koks yra tavo gyvenimo dresūros skanėstas, kokias instrukcijas gauni/girdi/jauti?

Ką turi padaryti, kad gautum skanėstą?

O šiandien dar pridėsiu, kad labai daug vertingos informacijos keliu kone kasdien į Facebook – tad prisijunk – https://www.facebook.com/bukikvepta/