Vienpusiai santykiai – mūsų kartos tragedija 

Nežinau, kaip tau, bet man atrodo, kad vienpusiai santykiai yra mūsų kartos tragedija. 

Turime viską – kas galėjo evolucijonuot – bet neturime saugių santykių, kurie būtų abipusiai. 

Ir dar turime visas galimybes tai keisti. Dabar juk, jei ieškai pagalbos, konsultuojies pas psichologus ar psichoterapeutus, jei nebesi „durnas su baltu bilietu“ 

O bet tačiau, mūsų daugelio santykių standartai yra žemi, mums vis dar diegiama iš ankstesnių kartų, kad „pakentėti, patylėti ir tiesiog gyventi kartu“ yra norma. 

Nieko nekaltinu, tik atkreipiu dėmesį. Mes protingėjame, bet santykių srityje dažnai taikstomės su tuo, kas yra labai BLOGAI. 

O blogai yra vienpusiai santykiai (taip pat ir toksiški, smurtiniai) – jie mus praryja skausme, nes žmogaus poreikis yra būti ryšyje su kitais, o ne tik su pačiu savimi. 

Mes juose jaučiamės apleisti, mums tai atrodo nesąžininga, ir tai mus sekina. 

Tad kokie gi jie – vienpusiai santykiai? 

Negalite pasikliauti partneriu, bet visada esate šalia: 
Jūs visada esate jo užnugaris, jis yra jūsų prioritetas, bet jis atsako… niekuo. Negalite pasikliauti, negalite pasitikėti, partneris lyg ir yra, bet tik ant popieriaus arba tada.. ai jam kažko reikia. 

Tik jūs inicijuojate pokalbius ir sprendžiate iškilusias problemas:
Tai jums reikia keistis, tik jums viskas negerai – jūsų partneris nėra tam nusiteikęs arba dar blogiau, net nemato problemos. 

Jūsų poreikiai, jausmai ar net mintys yra atmetamos: 
„Kas tau negerai?“ „ir vėl tu apie tą patį“ – tarytum visai nesvarbu, nei kaip jaučiatės, nei ko norite. 

Į kompromisus einate tik jūs 
Ir čia net nėra papildomo komentaro. 

Įtampa dėl santykių statuso ar ateities: 
Viskas taip vienpusiška, kad imate dvejoti ar čia viskas gerai, ar čia taip turi būti, ar mane myli, o gal jau nebe? Saugumo santykiuose nėra, nes niekada neaišku, ar tai tikra partnerystė. 

Dvigubi standartai: 
Viskas, kas galima partneriui, negalima jums. O vaikyti, čia kaip futbolas į vienus vartus. 

Emocinis šaltumas: 
Jokios emocinės paramos iš antros pusės, emocinio buvimo drauge yra kirvis santykiams. Ir Jūsų psichologinei būklei. 

Prieš kalbant pagalvojate du kartus: 
Juk nežinia, kaip reaguos partneris. Būna, kad bet kokia komunikacija iššaukia tik ginčą, tad jau įpratote pagalvoti, kas svarbiau – tyla ar ginčas. Nes sulaukti teigiamo grįžtamojo ryšio būtų labai netikėta. 

Patys santykiai primena prievolę: 
Bet ne jums. Kai tik vienas asmuo imasi veiksmų, kad santykiai būtų gyvi ir puoselėjami, kai tik vienam įdomu pokalbiai, intymumas, prasmė, pradeda atrodyti, kad kita pusė tuose santykiuose kaip darbe. Reikia, tai reikia. 

Bet ar noriu?… 

Daiva 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *